Dabar randuosi tavo imperijoj
Užmigęs miestas aplinkui tamsu
Aš guliu vienas minčių agonijoj
Tave jaučiu bet man nebaisu
Už durų tu tyliai šnabždi
Kvieti ateiti pas tave
Ir aš žinau jei atsimerksiu
Tai aš suprasiu kieno čia valdžia
Aš dar kovosiu, nepasiduosiu
Nors tai beprasmiška ir nėra jėgų
Aš netikėsiu kad greitai mirsiu
Kad nematysiu daugiau žmonių
Bet klaikus šėlsmas staiga nutilo
Sušvokštė medžiai po langais
Tu išėjai, bet baimė liko
Ir viskas liko dar ilgai
Aš nemačiau ryte tavęs
Ir nori patikėt kad nematysiu
Kaip tu suteiksi žmonėm kančias
Žinodamas kad vėl sugryši
Aš dar kovosiu, nepasiduosiu
Nors tai beprasmiška ir nėra jėgų
Aš netikėsiu kad greitai mirsiu
Kad nematysiu daugiau žmonių